stenderis

×steñderis (vok. dial. ständer) sm. (1); R337, MŽ451, N(Rg), Krž, stenderỹs (3^b) K, LVIII1061, KŽ stulpas, pastapas: Ąžuoliniai steñderiai [tvorai] buvo įkalti Vn. Stogas iškeltas an keturių stenderių̃ Rsn. Ką čia laikai parėmęs [durų] stenderį, ar darbo neturi?! (juok.) Krp. Tilto stenderiaĩ Jrk61. Ten aukšti stenderiukai, pilti vieškeleliai, grįsti tiltai, margi dvarai mano tėviškelėj KlpD29.